Vieta, šalia Vilniaus, kurią labai mėgstu yra Neries regioninio parko teritorijoje.
Tai Stirnių apylinkės, kur pūpso to paties pavadinimo piliakalnis, kurio kaiminystėje teka Saidės upelis, besijungiantis santakoje su Neries upe.
Palei čiurlenantį Saidės upelį, pakrantėse auga senoliai ąžuolai, o pats upelis yra pilnas akmenų, kurie ir kuria čiurlenančios gamtos muzikos aplinką.
Ši vieta spinduliuoja ypatingą nuotaiką, tarsi tai būtų tikras Lietuvos gamtovaizdžio lobis ir kažkuo primena mano mėgstamą Lopaičių šventvietę.
Stirnių piliakialnio papėdėje yra gana didelis sąmanotas akmens ridulys, kuris, kaip spėjama, yra apeiginės reikšmės. Labai gera parymoti prie jo, nugara atsirėmus į švelnų jo šoną.
Vieta puikiai tinka rekreacijai - žmogaus fizinėms ir dvasinėms jėgoms atgauti.
Mėgstu pasivaikščioti basas po pakrantes, karts nuo karto įmerkiant kojas į vėsu Saidės upelio vandenį.
Čia kiekvienas gali rasti sau patogią vietą meditacijai. Šioje vietoje mintys nurimsta ir galima laisvai mėgautis supančia aplinka, garsais, bei gaiviu oru.
